Ekologiška - tausojanti žvejyba: ekosistemų balansas ir žuvų populiacijų apsauga

Ekologiška - tausojanti žvejyba: ekosistemų balansas ir žuvų populiacijų apsauga

Žvejyba jau seniai buvo neatsiejama žmonių kultūros ir maitinimosi dalis, tačiau vis gilėjant mūsų supratimui apie ekosistemas tampa akivaizdu, kad atsakinga žvejybos praktika yra būtina ilgalaikei vandens aplinkos sveikatai. Ekologiška žvejyba, dar žinoma kaip tausojanti žvejyba, orientuojasi į poveikio aplinkai mažinimą ir žuvų populiacijų bei jų buveinių išsaugojimą. 

 

Ekologiškos žvejybos principai

Tausojanti žvejyba vadovaujasi keliais pagrindiniais principais, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos veiklos poveikį vandens ekosistemoms. Šie principai apima:

a) Žuvų populiacijų išsaugojimas: tausojanti žvejyba pabrėžia žuvų populiacijų išsaugojimo svarbą laikantis moksliškai nustatytų sugavimo limitų ir skatinant atsakingą žvejybos praktiką.

b) Buveinių apsauga: labai svarbu išlaikyti subtilią vandens ekosistemų pusiausvyrą. Ekologiška žvejyba pasisako už pagrindinių buveinių, tokių kaip nerštavietės, jauniklių ir koralų rifai, apsaugą, siekiant užtikrinti žuvų rūšių išlikimą ir dauginimąsi.

c) Priegaudos sumažinimas: priegauda, ​​netyčinis netikslinių rūšių gaudymas, gali turėti rimtų ekologinių pasekmių. Taikant ekologiškos žvejybos būdus, pirmenybė teikiama priegaudos mažinimui naudojant selektyvius žvejybos įrankius, pabėgimo mechanizmus ir įgyvendinant atsakingą žvejybos praktiką.

d) Aplinkos pėdsako sumažinimas: ekologiška žvejyba siekia sumažinti bendrą žvejybos veiklos poveikį aplinkai. Tai apima degalų sąnaudų mažinimą, taršos iš žvejybos laivų mažinimą ir tinkamą žvejybos atliekų tvarkymą.

 

Ekosistemos balanso žvejybos taisyklės

Siekiant tvarios žvejybos praktikos, reguliavimo priemonės ir žvejybos taisyklės atlieka esminį vaidmenį. Siekiant subalansuoti vandens ekosistemas ir apsaugoti žuvų populiacijas bei jų buveines, įgyvendinamos kelios žvejybos taisyklės. Šios taisyklės gali apimti:

a) Sužvejotų žuvų kiekio apribojimai: sužvejotų žuvų kiekio apribojimų įgyvendinimas užtikrina, kad žuvų populiacijos nebūtų pernelyg išnaudojamos. Nustatant maksimalias kvotas ir dydžio apribojimus, reguliuojamas žvejybos spaudimas, kad būtų išsaugoti tvarūs žuvų ištekliai.

b) Sezoninis uždarymas: laikinai uždarius žvejybą tam tikrose vietose arba tam tikrais sezonais, žuvų populiacijos gali neršti, užtikrinant jų skaičiaus pasipildymą ir apsaugant kritinius gyvenimo etapus.

c) Įrankių apribojimai: žvejybos įrankių, pvz. tinklų akių dydžių, kabliukų tipų ir žvejybos būdų, reguliavimas padeda sumažinti priegaudą ir žalą buveinėms. Naudojant selektyvų įrankį skatinama tikslingai gaudyti konkrečias rūšis, tuo pačiu sumažinant žalą netikslinėms rūšims.

d) Saugomos jūrų zonos: įsteigus saugomas jūrų teritorijas (MPA) sukuriamas saugus prieglobstis žuvų populiacijoms ir jų buveinėms. MPA riboja arba draudžia žvejybos veiklą, leidžiančią ekosistemoms atsigauti ir klestėti.

 

Tvarios žvejybos iniciatyvos

Visame pasaulyje įgyvendinama daugybė tvarios žvejybos iniciatyvų, kuriomis siekiama išsaugoti žuvų populiacijas ir apsaugoti aplinką. Šios iniciatyvos apima:

a) Sertifikavimo programos: tokios organizacijos kaip Marine Stewardship Council (MSC) ir Aquaculture Stewardship Council (ASC) sertifikuoja žvejybos ir akvakultūros operacijas, kurios atitinka konkrečius tvarumo kriterijus. Šie sertifikatai padeda vartotojams priimti pagrįstus sprendimus ir palaiko tvarią praktiką.

b) Žuvininkystės tobulinimo projektai (FIP): ŽŪP yra bendradarbiavimo pastangos, kuriose dalyvauja suinteresuotosios šalys, įskaitant žvejų bendruomenes, mokslininkus ir gamtosaugos organizacijas. FIP pagrindinis dėmesys skiriamas žvejybos praktikos gerinimui, poveikio aplinkai mažinimui ir tvarios žuvininkystės siekiui.

c) Tvari akvakultūra: atsakinga akvakultūros praktika, pvz. vandens taršos mažinimas, pašarų efektyvumo optimizavimas ir ligų rizikos mažinimas, prisideda prie tvarios jūros gėrybių gavybos, tuo pačiu sumažinant spaudimą laukinių žuvų ištekliams.

d) Visuomenės informuotumas ir švietimas: informuotumo apie tvarios žvejybos svarbą didinimas ir žvejų bendruomenių bei vartotojų švietimas gali paskatinti perėjimą prie aplinką tausojančių pasirinkimų.


Ekologiška žvejyba reiškia reikšmingą perėjimą prie atsakingos žvejybos, kurioje pirmenybė teikiama vandens ekosistemų sveikatai ir žuvų populiacijų apsaugai. Laikydamiesi ekologiškos žvejybos principų, įgyvendindami ekosistemų pusiausvyrą palaikančias žvejybos taisykles ir remdami tvarios žvejybos iniciatyvas, galime užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės gyvybingumą ir išsaugoti mažiau paveiktą vandenų ekosistemą ateities kartoms. Tausojanti žvejyba yra labai svarbi ne tik siekiant išsaugoti žuvų populiacijas, bet ir išlaikyti subtilią tarpusavyje susijusių ekosistemų pusiausvyrą.