Draudžiami žvejybos būdai
Pavojingi ir kenksmingi žvejybos būdai - didelė grėsmė jūrų ir vidaus vandenų ekosistemoms. Norint išsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti tvarų žvejybos sektoriaus vystymąsi, būtina drausti tam tikrus žvejybos metodus. Šiuo straipsniu aptarsime keletą uždraustų žvejybos būdų ir pateiksime pavyzdžius, kodėl jie yra nepriimtini.
1. Tralavimas: yra vienas iš dažniausiai naudojamų, bet kartu ir labiausiai žalingų žvejybos būdų. Tai mechanizuotas metodas, kai žvejybos tinklas ar tinklo grandinė yra traukiama per vandenyno dugną arba palei jo paviršių. Tralavimas sukelia didelę destrukciją vandens ekosistemai, nes pagaunamos ne tik norimos žuvų rūšys, bet ir daugybė šalutinių vandens gyventojų.
2. Derlingo dirvožemio naikinimas: žvejybos metodai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai naikina jūrų dugno dirvožemį, turi katastrofišką poveikį jūrų ekosistemai. Pavyzdžiui, "grėbliavimas" yra žvejybos technika, kurios metu dideli metaliniai grėbliai yra traukiami per jūros dugną siekiant sugauti žuvį. Tačiau tai taip pat sunaikina ir užkerta kelią daugeliui kitų jūros gyvūnų ir augalų gyvybei svarbių organizmų, kurie gyvena ant jūros dugno.
3. Sprogstamosios medžiagos: kai kurios žvejybos praktikos naudoja sprogstamąsias medžiagas, kad sugautų didelius žuvies kiekius. Tai sukelia didelį poveikį ne tik žuvims, bet ir kitoms jūros gyvūnijos rūšims. Sprogstamosios medžiagos gali sukelti žalos jūros dugnui, sunaikinti koralų rifus ir pažeisti kitas jūros ekosistemų dalis.
4. Elektrinė žvejyba: yra dar vienas nepriimtinas žvejybos būdas. Tai praktika, kurioje elektrinės srovės yra naudojamos siekiant stimuliuoti žuvis ir priversti jas iškilti į vandens paviršių. Tačiau tai gali turėti labai žalingą poveikį vandens ekosistemai. Elektrinė žvejyba gali sukelti didelės žalos ne tik pagautos žuvies populiacijoms, bet ir kitoms vandens gyvūnijos rūšims.
Visi šie uždrausti žvejybos būdai rodo, kad tam tikros praktikos yra nepriimtinos ir turi žalingą poveikį jūrų ir vidaus vandenų ekosistemoms bei biologinei įvairovei. Svarbu, kad žvejai ir visuomenė būtų informuoti apie šiuos pavojus ir skatintų tvarią žvejybą, kurios metu būtų naudojamos priemonės ir metodai, nekeliantys žalos aplinkai ir rūšims, ir prisidedantys prie ilgalaikio išteklių išsaugojimo. Tik taip galime užtikrinti žvejybos pramonės tvarumą ateinančioms kartoms.